Alergija – XXIa. didžioji problema

tikimybė, kad vaikutis bus alergiškas apie 30 proc., jei abu –apie 70 proc.

 

2. Imuninės sistemos pokyčiai. Išnyksta pusiausvyra tarp imuninės sistemos ląstelių bei jų išskiriamų medžiagų. Pradeda vyrauti tos ląstelės, kurios skatina alergijos atsiradimą.

 

3. Maisto alergenai. Vis daugiau vaikų ir suaugusių įsijautrina maiste esantiems baltymams. Dažniausi maisto alergenai kūdikiams: karvės pieno baltymai, kiaušinis, kviečiai, žuvis, soja. Vyresniems vaikams ir suaugusiems prie jau minėtų dar prisideda žemės bei lazdyno riešutai.

 

4. Įkvėpiamieji alergenai. Įsijautrinimas katės, šuns, jūrų kiaulytės plaukams, namų dulkių erkėms, žiedadulkėms taip pat gali turėti reikšmės atopinio dermatito atsiradimui.

 

5. Kontaktiniai alergenai (nikelis, chromas, lateksas, įvairios kvapiosios medžiagos) labiau aktualūs suaugusiems.

 

Kada prasideda atopinis dermatitas?

 

AD gali prasidėti bet kuriame amžiaus periode, bet dažniausiai prasideda kūdikiams, sulaukus 2 – 6 mėn.

 

Ar galima pasveikti?

 

Sulaukus 10 – 14 metų 75 proc. pacientų odos būklė labai pagerėja arba netgi visai išnyksta bėrimo židiniai. Likusieji 25 proc. ir toliau serga atopiniu dermatitu.

 

Kokie pirmieji AD požymiai?

 

Kūdikį dažniausiai galima pažinti iš ryškiai raudonų “degančių “skruostų. Tačiau gali būti išbertos ir kitos vietos: kakta, ausų kaušeliai, liemuo, rankų, kojų tiesiamieji paviršiai.

Vyresniems nei keturių metukų vaikams, paaugliams bei suaugusiems beria šias vietas: vokus, lūpas, kaktą, kaklo šonus, sprandą, riešus, čiurnas, rankų, kojų lenkiamuosius paviršius.

Sergant AD dėl niežtinčios ir išsausėjusios odos būtina speciali ir labai kruopšti odos priežiūra.

 

 

 

Visos ligos nėra malonios, bet odos ligos ypač yra matomos. O tai papildomas širdies skausmas ir neigiamos emocijos ir mamai, auginančiai alergišką vaiką, ir paaugliui, ir jaunai panelei. Net ir senjorai nori būti gražūs.

 

Kas yra tas atopinis dermatitas?

 

Atopinis dermatitas(AD) – lėtinė uždegiminė odos liga, kuriai būdingi niežtintys bėrimo židiniai. Ligos eiga banguojanti. Šia liga serga ir vaikai, ir suaugę.

 

Kokios priežastys lemia atopinio dermatito dažnėjimą?

 

Vienu sakiniu į šį klausimą sunku atsakyti, juo labiau , kad ir tikslias priežastis sunku būtų įvardinti. Labai svarbūs genetiniai faktoriai. Kuo daugiau alergiškų tėvų, tuo daugiau alergiškų vaikų.

 

Sergamumo rodikliai kiekvienoje šalyje vis kitokie.

 

JAV atopiniu dermatitu serga apie 10 – 20 proc. vaikų ir 2 proc. suaugusių. Panašūs sergamumo rodikliai Anglijoje, Australijoje bei Skandinavijos šalyse. O Irane ir Kinijoje sergančių atopiniu dermatitu vos keli procentai. Kuo šalyje aukštesnis socialinis ekonominis lygis, tuo sergamumas didesnis.

 

Tačiau, kodėl Jamaikos vaikai, gyvenantys savo gimtoje šalyje, rečiau serga atopiniu dermatitu nei emigravę į Londoną?

 

Galima priežastis – aplinkos faktoriai. Mažesnėse šeimose taip pat sergama dažniau nei gausiose.

 

Kokie gi sergančių atopiniu dermatitu skaičiai Lietuvoje?

 

2000m. atopiniu dermatitu sirgo tik 4 proc. vaikų ir 1 proc. suaugusių. Praėjus aštuoneriems metams, vaikų sergamumas gerokai padidėjo ir siekia apie 10 proc., o suaugusių beveik nepakito.

 

Kas lemia atopinio dermatito atsiradimą?

 

AD – daugelio faktorių sąlygojama liga. Svarbiausi būtų šie:

 

1. Genetiniai faktoriai. Jeigu vienas iš tėvų alergiškas,

 

 

Kaip prižiūrėti odą?

 

Odos priežiūra reikalauja kantrybės, nes liga, kaip jau buvo minėta, lėtinė.

Naudoti neutralaus PH muilus, kurie nedirgina odos ir minimaliai ją nuriebalina.

Rinktis skalbimo miltelius, kurie skirti alergiškiems žmonėms.

 

Vengti dirgiklių: indų ploviklių, skalbinių minkštiklių, kvapių dušo gelių, vilnonių bei sintetinių audinių.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nusipirkus naujus rūbus, juos perskalbti, kad neliktų cheminių medžiagų priemaišų.

 

Odą nuolat drėkinti ir riebalinti specialiai tam skirtomis priemonėmis.

 

Kiekvienas vaistas turi savo vietą AD gydyme. Laimei vis rečiau pasitaiko pacientų, sergančių sunkiu atopiniu dermatitu, todėl natūralu, kad didėja poreikis nehormoninių vaistų. Vienas iš tokių variantų – homeopatinis preparatas IRICAR.

 

Yra IRICAR kremas ir IRICAR tepalas. Šis preparatas mažina odos uždegimą bei niežulį.

 

Kremas labiau tinka esant ūmiai stadijai, o tepalas riebesnis, labiau tinka sausai odai, kai liga yra lėtinė. Jį galima naudoti ilgą laiką be pertraukų.

 

IRICAR gali vartoti tiek vaikai, tiek suaugę, o svarbiausia besilaukiančios bei maitinančios kūdikį moterys, nes preparatas gerai toleruojamas ir neturi pašalinio poveikio.

Šaltinis: Mokslo populiarusis leidinys „Gamtos galia“ Nr.2(20)

Visa informacija,esanti šiame tinklapyje yra tik informacinio pobūdžio. UAB „Mitela“ nesiekia pakeisti gydytojų ar kitų sveikatos priežiūros specialistų rekomendacijų ir nėra atsakinga ir nebus atsakinga už kokią nors žalą ar praradimus, tariamai patirtus dėl šiame tinklapyje pateiktos informacijos ar patarimų. Visi asmenys nuotraukose vaizduojami tik iliustracijos tikslais. Prašome įdėmiai perskaityti pakuočių lapelius ir vaistus vartoti, kaip nurodyta. Netinkamai vartojami vaistai gali pakenkti Jūsų sveikatai.

 

©2016 UAB „MITELA“