Klimakterinis periodas

Menopauzė. Mėnesiniai hormoniniai ciklai ir menstruacijos tampa nereguliarios ir galiausiai baigiasi paskutiniu kraujavimu, prasideda vadinamoji menopauzė. Moterys išgyvena menopauzę sulaukusios maždaug 52 metų amžiaus.

 

Postmenopauzė. Po menopauzės kiaušidės visiškai sustabdo estrogeno ir progesterono gamybą.  Ši, trečioji klimakso fazė vadinama postmenopauze.

 

Tipiški negalavimai

 

Įvairūs simptomai skirstomi taip:

 

vegetaciniai negalavimai: nevaldomos kūno reakcijos – karščio antplūdžiai, prakaito protrūkiai, nemiga, galvos svaigimas, padažnėjęs širdies ritmas, galvos skausmai;

 

psichiniai negalavimai: koncentracijos stoka, nervingumas, stiprūs nuotaikų svyravimai ir baimės jausmas;

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

organiniai negalavimai, kurie dažniausiai prasideda tik praėjus keletui metų po menopauzės dėl estrogeno stokos. Organiniai negalavimai būna įvairūs: gleivinių pokyčiai (be kita ko, ir sausa makštis), odos ir audinių pokyčiai (sumažėja elastingumas ir tamprumas), taip pat nesavavališkas šlapinimasis, kaulų masės sumažėjimas – atsiranda rizika susirgti osteoporoze, kraujagyslių pokyčiai – atsiranda rizika susirgti ateroskleroze (”arterijų kalkėjimas“).

 

Kiekviena moteris klimakterinį periodą išgyvena savaip. Kai kurios jaučia tik nedidelius negalavimus, o kitos taip stipriai kenčia dėl hormonų persitvarkymo, kad joms prireikia net gydytojų pagalbos. Prie to prisideda dar ir socialiniai pasikeitimai (vaikai palieka tėvų namus, pasikeičia savęs vertinimas ir pan.) moters gyvenime, kurie klimakteriniu laikotarpiu taip pat reikšmingi.

 

Nėra tipiškesnio klimakterinio periodo apibūdinimo, kaip pasakymas ”kylantis karštis“: karščio antplūdžiai ir prakaito protrūkiai yra klasikiniai negalavimai, kuriuos kenčia daugiau kaip trys ketvirtadaliai moterų klimakso metu. Jie gali varginti dieną ir naktį, net iki 30 kartų per 24 valandas, ir gyvenimas iš tiesų pavirsta košmaru.

 

Sveikai gyventi – reiškia sportuoti

 

Dažna klimakterinio periodo problema – šlapimo pūslės silpnumas – nemaloni tema. To priežastis – dubens raumenų suglebimas, ir čia gali padėti pratimai: tikslinga dubens raumenų mankšta. Siūlome pratimus atlikti labai atsargiai, kad šlapimo pūslė visiškai nesusilpnėtų.

 

1 pratimas: Atsigulkite ant nugaros, kairė koja ištiesta, dešinė sulenkta per kelį, atremta visa pėda. Dešinį kelį kelkite prie dešinės rankos. Iškvėpdami kelį tvirtai prispauskite prie rankos. Truputį pakelkite galvą. Įkvėpdami atsipalaiduokite. Nuleiskite galvą ir rankas, koją pastatykite ant žemės. Pakartoję pratimą kelis kartus, tą patį atlikite ir su kaire puse.

 

2 pratimas: Gulėkite ant nugaros, abi pėdos atremtos į žemę dubens plotyje. Stipriai įtempkite sėdmenis, pakelkite juos nuo žemės. Įkvėpdami atsipalaiduokite ir vėl atsiremkite sėdmenimis į žemę. Šį pratimą pakartokite kelis kartus.

 

Karščio antplūdžiai, prakaito protrūkiai, padažnėjęs širdies plakimas,  nuotaikų svyravimai – tokius negalavimus klimakteriniu laikotarpiu jaučia daugiau nei trys ketvirtadaliai moterų. Bet kai organizmas nebegamina hormonų, nebūtina griebtis sintetinių priemonių. Yra labai veiksmingų švelnių gydymo būdų, kurie nesutrikdo fizinės ir dvasinės harmonijos.

 

Heikė Kummer (49m.) jau kelias savaites blogai jautėsi. ”Aš buvau nervinga ir blogai nusiteikusi“, prisimena dviejų vaikų motina iš Hamburgo.

 ”Prie to dar prisidėjo ir staigūs prakaito protrūkiai. Apie miegą negalėjau net galvoti.“  Tik kai vyras atkreipė jos dėmesį į nuotaikų svyravimus ir patarė kreiptis į gydytoją, ji suprato, kad jau nebegali slėpti savo negalavimų. ”Tai buvo pirmieji mano klimakterinio periodo požymiai.“

 

Kai ginekologas pasiūlė hormonų terapiją, Heikė Kummer ilgai dvejojo. ”Mintis, kad mano kūnas bus manipuliuojamas hormonais, ir su tuo susijusi rizika mane gąsdino,“ – prisimena ji.

 

Tada jai viena draugė papasakojo, kad su klimakteriniu periodu susijusius negalavimus galima neskausmingai nugalėti. Ji pasiūlė Heikei homeopatinį vaistą iš vaistinės, ir nuo tol Heikė du kartus per dieną pusę valandos prieš arba po valgio lėtai sučiulpdavo po tabletę.

 

Jau po kelių savaičių Gerhardas Kummer (56 m.) pastebėjo, kad jo žmona jaučiasi geriau. ”Vieną rytą pusryčiaujant jis juokaudamas man pasakė: ”Aukseli, puiku, kad tu vėl esi linksma. Atrodo, tabletės tau padėjo“. Ir tai buvo tiesa!“

 

Klimakterinis periodas suprantamas kaip pereinamoji fazė tarp moters lytinės brandos ir senatvės.  Tuo metu, maždaug nuo 45 gyvenimo metų, prasideda 5–10 metų trunkantis moters kūno hormonų persitvarkymas.

 

Klimaksas – ne liga

 

Žodis klimaksas (klimakterinio periodo medicininis apibūdinimas) yra kilęs iš graikiško žodžio klimakter – kopėčių laiptelis. Tai vaizdžiai apibūdina naują ir neretai kritinį kiekvienos moters gyvenimo tarpsnį: klimaksas yra tarsi naujas laiptelis lipant gyvenimo kopėčiomis. Tai nėra paskutinis kopėčių laiptelis, bet naujo gyvenimo tarpsnio pradžia.

 

Šiandieniniais duomenimis, kiekviena moteris po klimakterinio periodo nugyvena dar maždaug trečdalį savo gyvenimo. Klimaksas – ne liga, o normali biologinė fazė, vadinamasis atvirkštinis pubertetas (lytinis brendimas). Bet šis perversmo laikas neretai lydimas didžiulių pakitimų – tiek dvasinių, tiek fizinių. Nusiskundimai gali būti tokie, kaip ir dėl ligų, ir jie gali tęstis kelerius metus.

 

Subrendusios moters kūnas gyvena pagal 28 dienų hormonų ciklą. Ciklo pradžioje didėja hormonų (estrogeno) kiekis moters kraujyje, jis veikia kiaušialąstės brendimą – ciklo viduryje ji išeina iš kiaušidžių (ovuliacija).

 

Moteriški hormonai estrogenas ir progesteronas kūną paruošia galimam nėštumui. Gimdos gleivinė sutirštėja. Jeigu kiaušialąstė neapvaisinama, tai sutirštėjusi gimdos gleivinė išstumiama: prasideda mėnesinis kraujavimas, vadinamosios menstruacijos. Šie cikliški procesai priklauso nuo labai sudėtingo hormonų rato, kuris yra reguliuojamas pasmegeninės liaukos (hipofizės).

 

Trys pertvarkos fazės

 

Klimakteriniu periodu moters organizme vykstančią hormonų pertvarką medikai skirsto į tris fazes.

 

Premenopauzės (pre – prieš) metu (maždaug nuo 40 gyvenimo metų), kiaušialąstės pamažu lėtina savo veiklą.

 

3 pratimas: Pradinė pozicija tokia pat, kaip ir antrojo pratimo, kojos lengvai sulenktos. Iškvėpkite, pakelkite kojų pirštus. Klubus spauskite prie žemės. Kartu ištiesinkite stuburą. Įkvėpdami atsipalaiduokite. Kojų pirštus nuleiskite ant žemės.

 

4 pratimas: Atsigulkite ant šono. Kojos viena virš kitos, truputį sulenktos. Sulenkta ranka po  galva. Dubuo truputį palenktas į priekį. Iškvėpdami viršutinį kelį pasukite į šoną, kulnus suspauskite. Nugarą ištieskite ir pakelkite krūtinkaulį. Sprandas ištiestas. Įkvėpdami atsipalaiduokite, kelius vėl suglauskite. Pratimą kartokite daug kartų.

 

Mokslinė medicina

 

Sintetiniu būdu pagaminti hormonai (tabletės, pleistrai arba želės) privalo pakeisti kūno jau nebegaminamus hormonus (nuo dvasinių šalutinių reiškinių gydytojas dažnai paskiria antidepresantus, trankviliantus arba migdomuosius vaistus).

 

”Pakaitinė hormonų terapija, dažnai taikoma ne vienerius metus, suvėlina natūralų procesą ir klimakterinio periodo negalavimai gali sumažėti.

 

Daugelis ekspertų dabar mano, kad tai siūlytina tik pacientėms, kurių negalavimai yra labai stiprūs arba joms gresia osteoporozės ar aterosklerozės rizika.

 

Gydymas hormonais ”pylimo iš ąsočio principu“, kaip patvirtino daugelis mokslinių darbų, yra susijęs ir su nemaža rizika: padidėja rizika susirgti vėžiu (krūties vėžiu, gimdos vėžiu); gali pasireikšti šalutinis poveikis: pykinimas, svorio padidėjimas, įtampa ir skausmas krūtyse, kraujavimas. Be to pakaitinė hormonų terapija nesiūloma pacientėms, kurios sirgo kai kuriomis ligomis (kepenų ligos, kraujo krešėjimo sutrikimai, gimdos arba krūties vėžys).

 

Gydytojas, prieš skirdamas hormonų terapiją, privalo kiekvienu atveju rūpestingai palyginti riziką ir naudą. Daugelis moterų dėl rizikos ir šalutinio poveikio vis dėlto atsisako hormonų terapijos. Jos ieško alternatyvių, nehormoninių ir mažesnį šalutinį poveikį turinčių priemonių klimakterinio periodo negalavimams gydyti.

 

Homeopatija

 

Daugelis medicinos mokslininkų žino, kad tam tikros natūralios medžiagos gali reguliuoti hormonus ir jos gali būti panaudotos kaip tikslinga ir nerizikinga hormonų terapijos alternatyva.

 

Įvairios biologiškai aktyvios medžiagos gali per įvairius mechanizmus sumažinti tipinius negalavimus, kurie atsiranda dėl hormonų pusiausvyros sutrikimų. Minėtos medžiagos paprastai neturi šalutinio poveikio, gerai toleruojamos ir tinka vartoti ilgą laiką.

 

Homeopatinė kompleksinė priemonė gali būti pagaminta iš įvairių augalinės ir gyvulinės kilmės žaliavų, kurios kartu teigiamai veikia organizmą. Vienas toks homeopatinių biologiškai aktyvių medžiagų derinys sėkmingai veikia visą klimakterinio periodo negalavimų (tiek vegetacinių, tiek psichinių) spektrą.

 

1. Sepia. Pagrindiniai simptomai: dirglumas, abejingumas mėgstamiems užsiėmimams, visuomenės vengimas, klimakterinė depresija, migrena, karščio antplūdžiai, drebulys.

 

2. Sanguinaria canadensis. Pagrindiniai simptomai: karščio antplūdžiai, dešinės pusės klimakterinė migrena.

 

3. Cimicifuga racemosa. Pagrindiniai simptomai: tipiniai klimakterinio periodo negalavimai – nuotaikų kaita, miego sutrikimai, galvos skausmai ir širdies sutrikimai.

 

4. Ignatia. Pagrindiniai simptomai: nuotaikų kaita klimakso metu, tylus liūdesys, migrena.

 

 

Šaltinis: Mokslo populiarusis leidinys „Gamtos galia“ Nr.2(6)

Visa informacija,esanti šiame tinklapyje yra tik informacinio pobūdžio. UAB „Mitela“ nesiekia pakeisti gydytojų ar kitų sveikatos priežiūros specialistų rekomendacijų ir nėra atsakinga ir nebus atsakinga už kokią nors žalą ar praradimus, tariamai patirtus dėl šiame tinklapyje pateiktos informacijos ar patarimų. Visi asmenys nuotraukose vaizduojami tik iliustracijos tikslais. Prašome įdėmiai perskaityti pakuočių lapelius ir vaistus vartoti, kaip nurodyta. Netinkamai vartojami vaistai gali pakenkti Jūsų sveikatai.

 

©2016 UAB „MITELA“