Viskas apie adenoidus

 

Kas tie adenoidai? Ar klaidinga juos vadinti polipais? Kuo skiriasi nuo tonzilių? Kokias ligas gali išprovokuoti padidėję adenoidai? Ar tiesa, kad adenoidai didėja vaikams, kurių imunitetas yra nusilpęs?

 

Kvėpavimo takų pradžią – įeigą nuo bakterijų ir virusų saugo limfoidinio audinio sankaupos, vadinamos tonzilėmis.

 

Viena iš tų penkių tonzilių yra nosiaryklėje – taip ir vadinama nosiaryklės tonzile. Kai ji padidėja, tampa panaši į liauką, vadinama adenoidais.

 

Polipais vadinti adenoidus yra klaidinga. Polipai yra gleivinės maišelis pripildytas skysčio, o čia – limfoidinis organas, pasižymintis svarbia, apsaugine funkcija.

 

Žmonės juos painioja, nes juntami jie vienodai: blokuodami nosies landas sutrikdo kvėpavimą per nosį. Taigi, adenoidai – tai išvešėjusi nosiaryklinė tonzilė. Svarbiausia visų tonzilių funkcija – jos saugo mūsų organizmą nuo mikrobų ir virusų invazijos, padeda tam tikra dalimi medžioti pavienes navikines celes.

 

Kai nosiaryklinė tonzilė ima aktyviai  veikti, ji padidėja. Adenoidai dažniausiai diagnozuojami 3–5 metų vaikams, bet retkarčiais randami ir jaunuolių amžiuje. Suaugę žmonės turi adenoidus išimtinai retai.

 

Adenoidai, trikdydami normalų vaiko kvėpavimą per nosį, sudaro rimtą prielaidą sunkesnėms ligoms: vystosi prienosinių ančių uždegimai – sinusitai, ausų uždegimai – otitai.

 

O jeigu adenoidai persistuoja ilgai, vaiko fizinis ir psichinis vystymasis pradeda atsilikti. Maža to, kad pastoviai prasižiojęs vaikas sudaro žiopliuko įvaizdį, bet, iš tikrųjų, sutrinka priekinės smegenų dalies kraujo apytaka, ir ją lydi galvos skausmai, nemiga arba sapnai – košmarai, išsiblaškymas, užmaršumas, šlapinimasis į lovą, o, be to, dar deguonies stoka – išbalimas, veido skeleto (sąkandžio) vystymosi nenormalumai, klausos ir kalbos defektai.

 

Padidina pavojus ir tas faktas, kad adenoidų vegetacijose lengvai įsiveisia mikrobai, ir jie tampa infekcijos židiniu liaunam, nepajėgiam organizmui.

 

Ar reikalingos tokios dažnos tonzilių operacijos?

 

Taip, anksčiau vyravo radikalus požiūris: jeigu organe susiformuoja lėtinis infekcinis židinys, jį reikia likviduoti. Toks požiūris neprarado savo reikšmės ir nūnai.

 

Tačiau moksliniai tyrimai ir praktiniai stebėjimai parodė, kad tonzilės – periferinė imuninės apsaugos dalis, funkcionuoja ir tobulėja iki 8–9 metų amžiaus, todėl

imtasi pastangų

konservatyviau gydyti lėtinį tonzilitą.

Dar daugiau, kai kas iš vaikų gydytojų suabsoliutino šiuos duomenis ir primygtinai propaguoja tėvams tokį požiūrį, kad operacija nebūtina, netgi žalinga vaikui.

 

Objektyviai kalbant, žinoma, operacija – tai stresas vaiko organizmui, tačiau „lazda turi du galus”, nes išvešėję adenoidai paprastai nesinormalizuoja, kvėpavimas per nosį prastėja, komplikacijų rizika auga – ir galima sulaukti pavojingesnės situacijos.

 

Logiškas sprendimas kiekvienam gydytojui ir tėvams turėtų būti paprastas – jeigu gydymas vaistais nepadeda, vaikas dažnai („be paliovos”) negaluoja, serga, reikia operuoti tonziles, netgi ir ikimokykliniame amžiuje.

 

Ar yra tikimybė, kad pašalinti adenoidai ataugs?

 

Operacijos metu pašalinus absoliučiai visą limfoadenoidinį audinį, jis netenka potencijos ataugti, iš nieko niekas  neatsiranda. Naujai atauga adenoidinis audinys tik tuomet, jeigu operuojant jo dalis buvo nenugnybta.

 

Bet jie niekada neišveši iki pirminio dydžio. Paliktas limfoadenoidinio audinio gabaliukas, tęsiantis virusinėms ligoms, gali hiperplazuoti. Bet tai nėra otorinolaringologo klaida, nes nubraukti visą adenoidų vegetaciją netgi nerekomenduojama, svarbu atverti vaikui kelią normaliam kvėpavimui per nosį.

 

Įvairūs, lydintieji adenoidus, simptomai palaipsniui susitvarko.

 

Ar gali suaugusį žmogų varginti adenoidai?

 

Pašalinti adenoidai suaugusiems žmonėms neturi tendencijos recidyvuoti – vėl ataugti. O nosies gleivinės išaugos – polipai pasižymi tuo, kad dažnai recidyvuoja, vėl atauga, ypač alergiškam žmogui.

 

Pavyzdžiui, sergančiam bronchine astma, polipų recidyvai būna itin dažnai.

 

Kaip tėvams atpažinti, jog reikėtų vaiką nuvesti pas specialistą, kad šis apžiūrėtų adenoidų būklę?

 

Dabar gydytojai gana nenoriai siunčia

konsultuotis pas LOR gydytoją, siūlo įvairius vaistus nuo slogos, ramina, jog dažnai serga visi vaikai. Ar normalu, kad vaikas pradeda sloguoti rudenį ir baigia vėlyvą pavasarį? Kaip atskirti, ar tai alerginė sloga, ar ne?

 

Jeigu slogos nepavyksta visiškai išgydyti, o vaiko nosis visą laiką burbuliuoja, vaikas prasižiojęs dieną ir ypač naktį, pastoviai pučia nosį ir išpučia daug gleivių, jam reikia otorinolaringologo konsultacijos.

 

Aišku, kad vaikui sloga negali tęstis visą pusmetį, o jeigu ji, prasidėjusi rudenį, ir sulaukia Velykų jau, a priori, galima spręsti apie adenoidų vegetacijas.

 

Tiesa, alerginė sloga vargina ilgai, bet turi kai kokius požymius, leidžiančius ją atpažinti. Sergantis alergine sloga vaikas negali laisvai kvėpuoti per nosį, dažnai čiaudi, tas čiaudėjimas pasireiškia salvėmis, priepuoliais, o po jų dar labiau, aklinai užsikemša nosis, teka gausios vandeningos išskyros, bendra savijauta prastėja.

 

Praeityje tokiam vaikui jau yra buvę odos bėrimų nuo vaistų, maisto produktų ar pasireiškusi polinozė (šienligė) pavasarį, kai taip gražiai šypsosi gamta ir žydi laukai.

 

Ar verta ryžtis operacijai, kai už lango žiema, ar patartina laukti palankesnio meto – pavasario ar vasaros?

 

Praeitame amžiuje buvo manoma, kad pats tinkamiausias laikas planinei operacijai – vasara, ruduo ir žiemos pradžia, nes pavasarį organizmas būna išsekęs dėl vitaminų stokos.

 

Dabar jau išaiškinta, kad ir tamsus periodas trikdo organizmą, sukelia prielaidas ligoms. Tačiau pagerėjus mitybai, kai visą žiemą galima mėgautis šviežiomis daržovėmis ir vaisiais, metų laikas operacijai tampa ne toks svarbus.

 

Galima operuoti visada, kai tam yra rimtas būtinumas.

 

Ar ledus po operacijos duodavo tik sovietmečiu?

 

Po tonzilektomijos ir adenoidų pašalinimo ir dabar galima leisti pačiulpti ledų. Tuo siekiama dviejų tikslų – šaltis stabdo kraujavimą, o antra – papildo skysčio kiekį organizme.

Šaltinis: Mokslo populiarusis leidinys „Gamtos galia“ Nr.1(3)

Visa informacija,esanti šiame tinklapyje yra tik informacinio pobūdžio. UAB „Mitela“ nesiekia pakeisti gydytojų ar kitų sveikatos priežiūros specialistų rekomendacijų ir nėra atsakinga ir nebus atsakinga už kokią nors žalą ar praradimus, tariamai patirtus dėl šiame tinklapyje pateiktos informacijos ar patarimų. Visi asmenys nuotraukose vaizduojami tik iliustracijos tikslais. Prašome įdėmiai perskaityti pakuočių lapelius ir vaistus vartoti, kaip nurodyta. Netinkamai vartojami vaistai gali pakenkti Jūsų sveikatai.

 

©2016 UAB „MITELA“